1Jeruzale, nusivilk savo gedulo ir skurdo drabužį
ir apsivilk amžinu Dievo šlovės grožiu.
2Apsigaubk Dievo teisumo skraiste,
užsidėk ant galvos Amžinojo šlovės gobtuvą,
3nes Dievas parodys tavo spindesį visai žemei.
4Tu būsi amžinai Dievo vadinama
‘Ramybe per Teisumą’ ir ‘Šlove per Dievo garbinimą’.
5Kelkis, Jeruzale!
Atsistok aukštumoje, pažvelk į rytus
ir pasižiūrėk į savo vaikus,
surinktus iš rytų ir vakarų Šventojo žodžiu
ir džiūgaujančius, nes Dievas juos atsiminė.
6Priešų varomi, jie pėsti išėjo iš tavęs,
bet Dievas parves juos pas tave,
nešamus su pagarba tarsi karališkame soste.
7Juk Dievas nutarė,
kad aukšti kalnai ir amžinos uolos būtų nulyginti,
daubos ir slėniai užpilti, sulyginti su žeme,
idant Izraelis galėtų saugiai žygiuoti po Dievo šlove.
8Dievo paliepimu miškai ir visi kvapūs medžiai
duos Izraeliui pavėsį,
9nes Dievas džiaugsmingai ves Izraelį,
nušviestą savo šlovės,
gailestingumo ir teisumo.“
